Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Neapykanta, kuri pakeitė pasaulį: kodėl nekenčiame?
Kas vyko 1 minutė iki priimto sprendimo ir šūvio į Martiną Liuterį Kingą? O keli metai? Gal žymiausių ir skaudžiausių neapykantos protrūkių mūsų istorijoje galėjo visai nebūti?
Ryškiausi susipriešinimai tarp skirtingų tautų, religijų ir ideologijų per pastarąjį šimtmetį lėmė svarbius istorinius vingius, dėl kurių gyvename netobulame, bet moderniame pasaulyje. Tačiau žmogiška savybė ir gebėjimas jausti neapykanta niekur nedingo.
Kodėl neretai neapykantą kitam žmogui laikome norma? Ar galėtų pasikartoti baisiausi žmonijos istorijos scenarijai, privedę mus iki genocido visoje Europoje?
Pokalbis apie neapykantos jausmą ir jos įtaką istorijai su Vilniaus universiteto psichologe prof. Ilona Laurinaityte ir istoriku doc. Nerijumi Šepečiu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: