Gyvenimo citrinos
Pamenat garsųjį posakį – kai gyvenimas pameta jums citriną, spauskite iš jos limonadą. Laidos pašnekovai atvirauja, ką jie darė su savosiomis „gyvenimo citrinomis“ , kaip užklupus sunkumams ieškojo ir rado būdų pakilti, atsitiesti, pradėti rašyti naują skyrių savo gyvenimo istorijoje. Laida transliuojama penktadieniais 12.12 val.
Vaikystėje diabetu susirgusi Aistė: šiandien nuo piršto badymo gelbsti technologijos
2026-05-01 10:05
Pareigas banke dėl išsvajotos kulinarijos palikusi Aistė: buvo apėmusi panika
2026-04-24 10:05
Su onkologine liga kovojanti Aida: kol kas laimingo bilieto neturiu, bet labai stengiuosi
2026-04-17 10:05
Darius numetė 110 kg: tai buvo mirties ir gyvybės klausimas
2026-04-10 10:05
Sūnų su Dauno sindromu auginanti Gabrielė: pradžia buvo sunki, bet tai man dovana
2026-04-03 10:05
Agnė apie savo OKS: mirtinai bijojau perėjų, maisto gaminimo ir kitų paprastų dalykų
2026-03-27 11:05
Agresyviai vėžio formai nepasiduodanti Rasa: jau buvau tapusi 90-mečiu žmogumi
2026-03-20 11:05
Tris kartus kūdikį praradusi Skaistė: išmokome su vyru džiaugtis dviese
2026-03-13 11:05
Karo žurnalistas Augustinas Šulija: grįžus namo, norisi kelias dienas tik tylėti
2026-03-06 11:05
Autistišką sūnų auginanti Ilona: maniau, kad praradau vaiką, o iš tiesų gavau dovaną
2026-02-20 11:05
Gyvenimo citrinos. Agnė apie savo dukros disleksiją: pripažinti, kad tavo vaikas negali normaliai skaityti, pradžioje buvo baisu ir gėda
Pripažinti, kad tavo vaikas turi skaitymo raidos sutrikimą, gali tapti didele baime ir gėda. Tai veda į problemos ignoravimą ir slėpimą. Tai veda prie vaiko savivertės kritimo, jo psichikos žalojimo ir didelių kančių mokykloje. Sutrikimo ignoravimas vaikus gali privesti prie depresijos ar net savižalos. Šią klaidą dėl savo egoizmo ar menamos reputacijos Agnė Tėvelytė Petronienė ilgai neigė, neva nepastebėjo, ignoravo ir dėl to dabar gailisi. Disleksija jos dukrai oficialiai nustayta 11-os metų, nors Agnė, prisimindama savo dukros vaikystę, prisipažįsta, jog rimtų disleksijos požymių jos vaikas turėjo gerokai ankčiau, nuo kokių 6-ių. Gailisi, kad delsė, gailisi, kad dukrai nuo pat pirmos klasės teko iškęsti įprastiems vaikams neįsivaizduojamų kančių dėl to. Atvirai pasakodama savo istoriją, Agnė ragina tėvus atsigręžti į savo vaikus ir paisyti tik jų interesų, atsikratant prietarų apie tokių vaikų kvailumą, tinginystę ar neraštingumą.
Ved. Lavija Šurnaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: