Šviesi ateitis
Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Laida skirta ir aktyviai įsitraukusiems į naujųjų technologijų pasaulį, ir tik smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Laidą veda žurnalistė Karolina Panto, klausykite pirmadieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.
Mokslo pasaulio naujovės: nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso pasiekimų
2025-06-09 07:05
DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą
2025-06-02 07:05
Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?
2025-05-26 07:05
Ką atskleidžia mūsų veidai?
2025-05-12 07:05
Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?
2025-05-05 07:05
„Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
2025-04-28 07:05
Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
2025-04-14 07:05
Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
2025-04-07 07:05
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
2025-03-31 07:05
Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“
2025-03-24 08:05
Šviesi ateitis. Psichobiotikai: kaip bakterijos organizme padės kovoti su nerimu ir depresija?
Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, tad sveiką žarnyno bakterijų balansą padeda palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti apie dar vieną probiotikų teikiamą naudą – pagalbą žmogaus emocinei sveikatai. Tokia nauja papildų rūšis, vadinama psichobiotikais, turėtų padėti kovoti su nerimu ir depresija, o taip pat geriau pažinti autizmo spektro sutrikimus. Daugiau apie psichobiotikus ir žarnyno sąsają su smegenimis pasakoja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas, biochemikas dr. Aurelijus Burokas.
Ved. Karolina Panto
