Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
2026-02-25 13:05
Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
2026-02-18 13:05
Gintautas Sakalauskas: laiko faktoriaus byloje neįvertinimas yra atsisukęs prieš valstybę
2026-02-11 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metams baigiantis: patirtys bei pamokos
Seimas 2023-iuosius paskelbė Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Taip buvo pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų ir šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktys.
Kaip tarpusavyje suderėjo šios trys datos? Ar Vilniaus ir Gedimino laiškų tema neužgožė kitų svarbių jubiliejų?
Besiruošiantiems Vilniaus ir Gedimino laiškų jubiliejiniams metams buvo akivaizdu, jog Vilniaus kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose prieš septynis šimtus metų jubiliejus tiesiog neišsitenka Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijų ribose ir yra bendravalstybinis reikalas. Ką pavyko nuveikti kuriant jubiliejinių metų paminėjimo koncepciją valstybės lygiu, koordinuojant įvairių institucijų darbą, įgyvendinant įvairias konkrečias politines, akademines, muziejines, visuomenines iniciatyvas?
Ką sako svarbius Vilniaus ir Gedimino laiškų jubiliejinių metų renginius, konferencijas, parodas ir kitas priemones įgyvendinusių žmonių patirtis – į kokias pamokas reikėtų atsižvelgti tiems, kuriems ateityje teks imtis naujų jubiliejų paminėjimo programų formavimo ir konkrečių priemonių įgyvendinimo?
Pokalbis su Lietuvos Respublikos Seimo nare, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke Paule Kuzmickiene, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi doc. dr. Vydu Dolinsku, Lietuvos istorijos instituto direktoriumi prof. dr. Alvydu Nikžentaičiu.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: