Už Vilniaus

Viskas priklauso nuo žmonių. Kaip tą sporto aikštelę atsidarėm… Kam čia reikia? Kas čia bus? Sakau, jeigu eidamas žmogus, kad ir prigėręs, sustos pažaist, jis išblaivės, išbus. O kur jam užeit? Kur jam sustot? Nėra kur. Vadinasi, reikia kažką daryt“, – tokia logika vadovaujasi 74-erių Jonas Janulis, atokaus Pakruojo rajono Mikoliškio kaimo bendruomenės pirmininkas, šias pareigas einantis beveik 20 metų – tiek, kiek bendruomenė ir gyvuoja.

„Mano svajonė buvo visąlaik, kad patys galėtumėm nors kažkiek užsidirbt, kad nereikėtų visąlaik prašinėt, maldaut – nu būkit geri, paremkit“, – atvirauja.

Mikoliškio kaime gyvena vos 100 žmonių, bet jame veikia kavinukė „Spirgė“, kurios kepami tortai keliauja į Italiją, kurios patiekalų nori aplinkinių rajonų žmonės, kurios gaminius ragavo neseniai Pakruojyje lankęsis prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ką užsakė – mes viską pateikėme. Ir saldumynų, ir kepsnelių, ir sausainių, bandelės. Pas mus viską daro rankomis“, – pabrėžia Jonas.

Tam, kad užsidirbtų, kaimo bendruomenė savo patalpas nuomoja šventėms, yra dešimtys nakvynės vietų, net kubilas.

„Taigi žmonės irgi nori nusimaudyti. Yra žmogus, kuris pajungia vandenį, užkuria pečių. Jūs ateinat šiltai, įlipate, išsimaudote, pasibučiuojate ir einate toliau. Savam kainuoja 30 eurų parai, o svetimiems jau truputį brangiau“, – aiškina pirmininkas.

Tam, kad padėtų vyresnio amžiaus žmonėms, kaimo bendruomenė turi nusipirkusi traktoriuką su plūgu, kultivatoriumi, bulviasode, bulviakase, visą sodo priežiūros įrangą.

„Būkime realistai. Pagyvenę žmonės nebegali patys“, – sako vyras.

Ir nepaisant visko – Jonas Janulis, kuris bendruomenei atiduoda gal net daugiau nei turėtų, sulaukia ir kritikos.

„Visaip būna. Ir kad į kišenę, sako, deda. Jeigu teisybę sakant, tai su žmona vienu metu gyvenome iš vienos pensijos, nes savo pravažinėdavau. Taip buvo“, – sako 74-erių Jonas Janulis, kurio vadovaujama kaimo bendruomenė gali būti pavyzdys visiems.

Ved. Edvardas Kubilius