Šviesi ateitis
Šį tekstą galėjo parašyti ir dirbtinis intelektas. Įdomu, kaip? „Šviesi ateitis“ – laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, kurie keičia mūsų dabartį ir kuria ateitį. Karščiausias tendencijas padeda gvildenti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Laida skirta ir aktyviai įsitraukusiems į naujųjų technologijų pasaulį, ir tik smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Laidą veda žurnalistė Karolina Panto, klausykite pirmadieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.
Mokslo pasaulio naujovės: nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso pasiekimų
2025-06-09 07:05
DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą
2025-06-02 07:05
Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?
2025-05-26 07:05
Ką atskleidžia mūsų veidai?
2025-05-12 07:05
Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?
2025-05-05 07:05
„Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
2025-04-28 07:05
Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
2025-04-14 07:05
Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
2025-04-07 07:05
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
2025-03-31 07:05
Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“
2025-03-24 08:05
Šviesi ateitis. Riboti fosforo ištekliai ir atradimai, galbūt išgelbėsiantys žmoniją nuo bado
Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radinys, siekiantis 70 mlrd. tonų, yra tik vos mažesnis už pasaulinius išteklius, teigia Vilniaus universiteto paleontologas, geologas profesorius Andrejus Spiridonovas. Visgi, daliai tyrėjų pačioje Norvegijoje abejojant, ar tokį kiekį išgauti realu ir kada tai apskritai galėtų įvykti, mokslininkų komandos ieško alternatyvų fosfatinėms trąšoms. Viena jų - bioanglis, gaunama kaitinant organinę medžiagą riboto deguonies kiekio sąlygomis. Apie tai išsamiau kalba Vokietijos Karlsrūhės universiteto biologė profesorė Natalia Requena.
Ved. Karolina Panto
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: