Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Naujas ledynmetis ar netikras pavojus: kodėl Europos žemynas gali atšalti?
1769 metais mokslininkas ir politikas Benjaminas Franklinas vykdamas į Europą pasimatyti su anūku ir atlikti diplomatinių darbų, pastebėjo paslaptingą temperatūros pasikeitimą ir srovę. Šiandien mes ją vadiname Golfo srove. Nuo to laiko šis mūsų planetos šilumos variklis gerokai pasikeitė. Naujausias Kopenhagos universiteto mokslininkų tyrimas, atskleidžia, kad visgi ši Europos ir visos planetos klimatą lemianti srovė gali išnykti visai greitai. Nors dalis pasaulio mokslininkų kritikuoja šiuos skaičiavimus, Kopenhagos universiteto tyrėjų manymu, šios srovės visiškas sugriuvimas įvyks laikotarpyje tarp 2025 ir 2095 metų. O tai reiškia, kad didelė dalis dabar planetoje gyvenančių žmonių šį reiškinį dar patirs savo kūnu.
Kaip pasikeistų planeta ir žmonių gyvenimas visiškai išnykus Golfo srovei?
Pokalbis su ir minties eksperimentas su klimatologu, Vilniaus universiteto doc. Gintautu Stankunavičiumi.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: