Gimtoji žemė
Pasakojimai apie gyvenimą ir darbus kaime. Agrarinio sektoriaus aktualijos ir naujovės, kaimo bendruomenių veikla, ne žemės ūkio verslo kaime ypatumai, naudingi patarimai augalų mėgėjams, gamtininko komentarai, užsienio šalių ūkininkų istorijos. Laida ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms. Laida transliuojama darbo dienomis 06.05 val.
Tradicinis šeimos ūkio pamatas tvirtas ir po šimtmečio
2026-05-01 03:07
Lengvatinių paskolų žemės ūkiui teikimo sąlygas taisė ūkininkai
2026-04-30 03:07
Prancūzas pataria lietuviams kaip išsaugoti kooperatyvus
2026-04-29 03:07
Žemdirbiai turi svertų Briuselio politikams paspausti
2026-04-28 03:07
Įstatymas priimtas prieš pusmetį, bet kol kas negalioja
2026-04-27 03:07
92 metų Zofijos gyvenimas: nuo mokytojavimo iki ūkininkavimo, bet visuomet su radiju
2026-04-24 03:07
Išardytas jaunųjų ūkininkų veiklą imitavusių asmenų tinklas
2026-04-23 03:07
Motinos Žemės diena: ūkininkas ramus dėl savo veiklos
2026-04-22 03:07
Nors pieno supirkimo kaina žemumose, šeima neketina pasiduoti
2026-04-21 03:07
Pašaukimą dirbti su ūkio gyvūnais Viltei įskiepijo močiutė
2026-04-20 03:07
Gimtoji žemė. Kelias ir neteisėtai nusavintos kapinės vis dar ūkininkų nuosavybė
Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.
Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.
GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadina marsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. Legendą pasakoja Marius Semaška iš Sirvėtos regioninio parko.
Ved. Kristina Toleikienė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: