Radijo dokumentika

Izraelis 2023 m. spalio 7 d. vadina juoduoju šeštadieniu. Grupuotės „Hamas“ ataka pareikalavo beveik pusantro tūkstančio aukų – tai bene didžiausios žudynės šalies istorijoje. Vaikai, senjorai, moterys ir vyrai – niekas neišvengė „Hamas“ žiaurumo, o kam pavyko – šiuo metu laikomi įkaitais kažkur Gazos ruože. Izraelis atsakė smūgiais į Gazą ir konfliktas eskalavosi iki seniai nematyto masto. Nors tai ne pirmas smurto ciklas šiame regione, jis laikomas bene kruviniausiu.

Pasak apžvalgininkų, šis išpuolis yra lūžio taškas Izraelio ir palestiniečių santykiuose. Jau ir taip buvę trapūs ryšiai pastaruoju metu ėmė trūkinėti. Izraelio politikams vis labiau krypstant į ideologinę dešinę, palestiniečiai atsakydavo griežtėjančia retorika. Gazos ruožą valdanti dalies vakarų teroristine grupuote pripažinta „Hamas“ spalio atakai ruošėsi jau kurį laiką.

Visgi nesutariama, ką šis naujausias smurto paaštrėjimas gali reikšti regiono saugumui ar Izraelio-palestiniečių santykiams.

LRT užsienio naujienų redaktoriai Indrė Urbaitė ir Žygimantas Kapočius kalbina tris skirtingų požiūrių apžvalgininkus – Kristianą Coates Ulrichsen iš JAV Rice universiteto Baker instituto, Eytaną Gilboa, tarptautinių santykių profesorių iš Izraelio Bar Ilano universiteto ir Yezidą Sayegh, palestiniečių istoriką iš Carnegie Artimųjų rytų centro.

Tai gilesnis žvilgsnis į Gazą, okupuotą Vakarų krantą, dešimtmečių konfliktą ir kur link viskas juda.

*

AP nuotraukoje Izraelio ministras pirmininkas Icchakas Rabinas (kairėje) ir palestiniečių lyderis Jasiras Arafatas spaudžia vienas kitam ranką pasirašydami Izraelio ir palestiniečių taikos susitarimą Vašingtone, 1993 m. rugsėjo 13 d.