Homo cultus. Tarp praeities ir ateities
Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildename ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laida transliuojama penktadienais 15.05 val.
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
2023-12-22 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite
2023-12-08 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė. Pokalbis su Algirdu Davidavičiumi
2023-11-24 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Gintas Karalius: „Europai trūksta pasitikėjimo savimi“
2023-11-10 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
2023-10-27 12:05
Tarp praeities ir ateities. Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija. Almio Grybausko prisiminimai ir įžvalgos
2023-10-13 12:05
Homo cultus klubas. Ateitis ir vaizduotės krizė
2023-09-29 12:05
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
2023-09-15 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuo ego prie eko: Marijos Drėmaitės žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį
2023-09-01 12:05
Tarp praeities ir ateities. Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas? Pokalbis su Justinu Dementavičiumi
2023-08-18 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.
Ved. Simas Čelutka
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: