Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Smurtas ir agresija prieš 400 metų: ką patirtume vaikščiodami to meto Vilniaus gatvėse?
Polinkį smurtauti šiuolaikiniame pasaulyje vadiname viena blogiausių žmogiškų savybių, tačiau į agresiją esame linkę lygiai taip pat kaip ir bet kuri kita gyvūnų rūšis. Bėgant šimtmečiams žmonės tapo santūresni, tarpusavio konfliktai dažnai apsiriboja tiesiog nemalonių žodžių pliūpsniais, tačiau be abejonės smalsu, ką išvystume, jei leistumėmės į kelionę laiku atgal?
Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto doktorantas, Vilniaus tyrinėtojas Povilas Andrius Stepavičius ne vienerius praleido analizuodamas XVII amžiaus Vilniaus teismo bylas, bandymas suprasti pagrindines priežastis, dėl ko žmonės mušdavosi miesto gatvėse, kas paskatindavo didesnius smurto protrūkius ir kaip tas problemas spręsdavo to meto teismai?
Minties eksperimento pagalba kartu su Povilu vaikštome Vilniuje prieš 400 metų.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: