Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Žmonijos pabaigos scenarijai: kaip atrodytų pasaulis, išnykus žmogui?
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėžys gyvame organizme ir žmogaus vaidmuo planetos naikinime yra neįtikėtinai panašios sistemos. Negydomas vėžys nužudo kūną ir pats save. Ar žmogus nužudys planetą ir save? Ar tai nepagrįstas gąsdinimas? O gal grėsme išnykti nepriklauso nuo mūsų?
Planetos istorijoje yra laikotarpių, kuomet žmonių žemėje vaikščiojo kiek daugiau nei 1 tūkst. ir tai tęsėsi daugiau nei 100 tūkst. metų, tačiau mes išlikome. Kaip pasikeistų planeta, jei išnyktume? Kokios realios ir nerealios priežastys tai galėtų lemti? Ir kodėl kadaise buvome raudonosios knygos rūšis?
Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto geologu, paleontologu prof. Andrejumi Spiridonovu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: