Homo cultus. Tarp praeities ir ateities
Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildename ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laida transliuojama penktadienais 15.05 val.
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
2023-12-22 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite
2023-12-08 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė. Pokalbis su Algirdu Davidavičiumi
2023-11-24 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Gintas Karalius: „Europai trūksta pasitikėjimo savimi“
2023-11-10 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
2023-10-27 12:05
Tarp praeities ir ateities. Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija. Almio Grybausko prisiminimai ir įžvalgos
2023-10-13 12:05
Homo cultus klubas. Ateitis ir vaizduotės krizė
2023-09-29 12:05
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
2023-09-15 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuo ego prie eko: Marijos Drėmaitės žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį
2023-09-01 12:05
Tarp praeities ir ateities. Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas? Pokalbis su Justinu Dementavičiumi
2023-08-18 12:05
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.
Ved. Simas Čelutka
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: