Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
2026-05-13 12:05
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
2026-05-06 12:05
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Geriausias teisės kodeksas Europoje – Trečiasis Lietuvos Statutas
2023-iųjų pabaigoje knygos pavidalu bus išleistas į lietuvių kalbą išverstas Trečiasis Lietuvos Statutas. Apie šį teisinį kodeksą lenkų teisės istorijos autoritetas Juliuszas Bardachas yra pasakęs: „Trečiasis Lietuvos Statutas buvo geriausias kodeksas, arba teisinė sistema, Europoje“. Kiek tiesos yra šiuose, kiekvieno lietuvio ausiai maloniai skambančiuose, žodžiuose?
Pirmasis Lietuvos Statutas pasirodė 1529 m., Antrasis įsigaliojo 1566 m., o Trečiasis Statutas buvo patvirtintas 1588 m. Pirmasis ir Antrasis Lietuvos Statutai funkcionavo labai trumpai. Tuo tarpu Trečiojo Lietuvos Statuto galiojimas panaikintas tik 1840 metais. Kodėl susiklostė tokia disproporcija?
Kokios senosios Lietuvos valstybės visuomenės dalies gyvenimą reguliavo Lietuvos Statutai? Kas dar, apart bajorų, galėjo pasakyti „mes gyvename teisinėje valstybėje“?
Trečiasis Statutas dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Trečiojo Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis. Kodėl reikėjo laukti net 435 metus, kol Trečiasis Lietuvos Statutas prabilo į mus lietuviškai?
Trečiasis Lietuvos Statutas funkcionavo po Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo. Kaip paaiškinti šį paradoksą?
Kokį vaidmenį atliko Lietuvos visuomenės gyvenime XIX a.? Kokias prasmes dabarčiai teikia Trečiojo Lietuvos Statuto atmintis XXI a.?
Pokalbis su pagrindinius Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo iš rusėnų į lietuvių kalbą darbus atlikusiu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: