Radijo byla
Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose. Laida transliuojama antradieniais 14.05 val.
Siūlo prekių taisymą vietoje keitimo: naujos pardavėjų pareigos ir vartotojų teisės
2026-04-28 12:15
Naujas pacientų skundų nagrinėjimo tvarka: kas keičiasi?
2026-04-28 11:55
Rizikos laiku neregistravus intelektinės nuosavybės
2026-04-28 11:05
Palikimas su skolomis: kada verta priimti, o kada geriau atsisakyti?
2026-04-21 11:05
Vaizdo kameros ir asmens duomenų apsauga:kokiais atvejais reikės poveikio vertinimo?
2026-04-14 14:05
Kas nutinka, kai baigiasi autorių teisių apsauga?
2026-04-14 13:59
Galimai neteisėti valstybės ar savivaldybės veiksmai: kokią žalą galima atgauti?
2026-04-14 11:05
Darbdavys pakeitė darbo sąlygas? Reaguoti reikia nedelsiant
2026-04-07 12:35
Apie „teisinę savigydą“ : ar saugu teisinius klausimus patikėti dirbtiniam intelektui?
2026-04-07 12:30
Kai turtą paveldi nepilnametis: kokias pareigas turi jo atstovai?
2026-04-07 11:05
Radijo byla. Kokias teises turite, jei valstybė nusprendė už kompensaciją paimti Jums priklausančią žemę?
Jau pora metų, kai galima atlikti notarinius veiksmus nuotoliu. Naujoji tvarka tampa vis populiaresnė, atsirado ir naujų elektroninių įrankių, kurie padės eNotaro sistema besinaudojantiems klientams dar greičiau gauti teisines paslaugas. Apie naujas galimybes greičiau patekti pas notarą pasakoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Kaip elgtis, jei sužinojote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokato padėjėja Viktorija Dubovskienė.
Vis dažniau išgirstame apie neteisėtai į kitą valstybę vieno iš tėvų išvežtus savo vaikus. Ši problema tampa vis aktualesnė, nes augant migracijai sukuriama daugiau mišrių šeimų. Aptarinėjant vaikų išvežimo atvejus dažniausiai visuomenė pasidalija į dvi grupes – teisinančius ir smerkiančius. Dažnai keliamas ir klausimas – kaip vienas iš tėvų, neva ginantis savo vaiką nuo kito tėvo ar motinos, gali būti laikomas jo pagrobėju? Tad kaip, kartais neturint ir jokių piktų kėslų, netapti savo vaiko grobiku? Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė ir teismo mediatorė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė.
Ved. Artūras Matusas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: