Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Ilgaamžiškumo paslapčių tyrinėjimai - kodėl galime išgydyti senėjimą ir kaip tai pakeis žmoniją?
Daug metų buvo manoma, kad gyvename uždarame cikle, jog žmogaus biologinė gyvenimo riba yra apie 120 metų. Tačiau vis garsiau mokslininkai kalba, kad nėra jokios prielaidos manyti, jog senėjimas yra neišvengiamas. Praėjo nedaug laiko nuo to, kai žmogui senėjimo mechanizmai nebuvo tokie aktualūs, nes Homo sapiens neišgyvendavo tiek ilgai, kad būtų aktualu pažaboti tuos procesus dėl kurių senstama.
Senėjimo mes vis dar nelaikome liga ir esame tvirtai įsitikinę, kad jo beveik negalime paveikti. Įdomu, tai, kad po to, kai Antonijus Levenhukas 1671 metais pirmasis aprašė „mažyčių gyvūnėlių“ pasaulį, kurį išvydo per savadarbį mikroskopą, dar ištisus šimtmečius medicina priešinosi idėjai plauti rankas prieš operacijas, tačiau laikai pasikeitė ir patyrėme tikrą išgyvenimo revoliuciją.
Ar tokia pati išgyvenimo revoliucija medicinos laukia vėl? Ką žinome apie senėjimą? Kas, jeigu sugebėsime pažaboti senėjimą, kaip tai pakeis žmones, visuomenę ir mokslą?
Minties eksperimentas apie senėjimą ir galimą lūžį jo tyrimuose kartu su Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro, epigenetike dr. Migle Tomkuviene.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: