Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Lietuvos nacionaliniams parkams – 35: nuo ko viskas prasidėjo?
2026-05-25 13:30
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
2026-05-18 13:30
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
2026-05-11 13:30
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Vienkartinė planeta. Nuo mokesčio iki įpročių formavimo. Kaip mažinsime oro taršą ir jos poveikį pažeidžiamiausiems?
Šių metų pradžioje Europos Komisija pranešė, jog pradeda ES teisės pažeidimo procedūrą dėl to, jog Lietuva nepakankamai sumažino oro taršą azoto oksidais, nemetaniniais lakiaisiais oro junginiais ir amoniaku.
ES iškeltų oro teršalų sumažinimo tikslų nepasiekė daugiau nei pusei bendrijos narių. Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, esame šio sąrašo gale.
Ministerija planuoja per metus sukurti naują Nacionalinį oro taršos mažinimo planą – tam subūrė darbo grupę, kurioje vyrauja ministerijų ir joms pavaldžių institucijų atstovai, savo siūlymus teikti kviečia visuomenę.
Savo ruožtu, oro taršos poveikį sveikatai ir aplinkosauginę elgseną tiriantys mokslininkai pastebi, jog azoto oksidų ir kietųjų dalelių taršą mažinti padeda ne tik paskatinimas persėsti prie elektromobilio vairo, bet ir nuo taršos saugančios žaliosios zonos, viešojo transporto plėtra, gatvių pritaikymas pėstiesiems ir dviratininkams, o taip pat įvairios iniciatyvos, kurios suteikia progą keisti įpročius.
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Kitos nuorodos: