Ryto allegro

Spaudos apžvalga.

Vasara – grandiozinių koncertų ir muzikos festivalių metas, tačiau kaip bus ateityje? Vis daugiau atlikėjų atsisako rengti koncertinius turus dėl poveikio klimatui, dalis ieško alternatyvų, kaip nukeliauti į kitas šalis arba prašo įsitraukti ir gerbėjus. Mokslininkai sako, kad muzikiniai renginiai tikrai turi įtakos aplinkai, tačiau ne viskas taip grėsminga, kaip galbūt atrodo.

Kasmet vykstantis kultūros paveldo festivalis Heritas šįkart paveldo profesionalus ir entuziastus pakvietė ištrūkti iš Vilniaus ir susitikti Švenčionėliuose, kur įsikūrusioje "Lentpjūvės respublikoje" šurmuliavo festivalis.

Naujausioje knygų apžvalgoje mūsų kolegė Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia dvi knygas: vokiečių rašytojo Carsten’o Henn’o bestselerį „Knygų dalintojas“ ir amerikiečių poeto Joseph’o Fasano debiutinį romaną „Tamsi laukinio padaro širdis“. Kas bendro šiuose kūriniuose? Eglės įsitikinimu, abi šios knygos yra apie gyvenimo keliones.

Latvijoje, Jelgavoje, jau 17 metų rengiamas tarptautinis Smėlio skulptūrų festivalis. Pašto saloje šią vasarą bus galima pamatyti beveik 20 skulptūrų. Jas kūrė keliolika menininkų iš 9 pasaulio šalių. Šiųmetė tema – pasauliniai muzikos hitai. Populiariausias dainas ir muzikos grupes smėlyje įamžino ir keli Lietuvos skulptoriai.

Kviečiu pasiklausyti trumpos ištraukos iš naujos LRT KLASIKOS laidos „Bandymai suprasti žmogų“, kurią veda Tomas Ramanauskas. Pirmosios laidos tema – „Žmogus ir vienuma“, o ištraukoje savo mintimis apie šią žmogaus būties pusę pasidalins ne tik laidos autorius, bet ir nepriklausoma kuratorė bei rašytoja Laima Kreivytė.

Kauno centre, Laisvės alėjos pradžioje, priešais apskrities vyriausiojo komisariato pastatą, rengiamasi statyti obeliską Lietuvos policijai, birželio 13-ąją pranešė Kauno savivaldybė. Beveik aštuonių metrų „Paminklas Lietuvos policijai – GINTI. SAUGOTI. PADĖTI.“ statomas artėjant Lietuvos policijos vardo šimtmečiui. Obelisko projektas išrinktas vidinio konkurso būdu, o visuomenėje pasigirdo nemažai kritikos – kokios problemos ryškėja?

Miesto arterijose teka gausybė srovių: istorinė, politinė, kultūrinė, literatūrinė, o greta jų – asmeninės patirtys ir valdžios sprendimai. Politiniai sezonai keičiasi, o istorinės ir kultūrinės praeities bei dabarties jungtys mieste išlieka. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intitutas Kultūros naktį kviečia viešai diskusijai apie Vilniaus miesto vizijas viešosiose erdvėse – kaip elgtis su istoriniais ir kultūriniais reliktais? Kur link pakreipti miesto tapatybės kryptį?

Ved. Urtė Karalaitė