Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Humorą tyrinėjanti mokslininkė: ačiū Dievui, kad jau nebėra humoro, kuris buvo Lietuvoje prieš 100 metų
„Daugeliui atrodo, kad tai nerimta sritis, tačiau yra visai kitaip“ – teigia mokslininkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, tyrinėjanti humorą Lietuvoje.
Humoro sąvoka istorinėje eigoje keitėsi nuo senovės Graikijoje naudoto medicininio termino, apibūdinančio keturis žmogaus kūno skysčius ir jų balansą, iki XVI amžiuje įgautos prasmės, kuri artima mūsų šiuolaikiniam vertinimui. Tuo metu humoras tapo žodžiu apibūdinančiu laikiną nuotaiką, ar charakterio bruožą, suvoktas kaip keistas, specifinis ir ekscentriškas žmogaus elgesys.
Kaip pasikeitė juokaujančio žmogaus tikslai? Kaip keičiasi lietuvių humoras ir kokią vietą jame užima agresija? Kokią bendravimo ir visuomenės gyvenimo realybę išvystume, jei šiuolaikinėje Lietuvoje vyrautų humoras, kuris dominavo prieš 100 metų?
Pokalbis su poeto Justino Marcinkevičiaus anūke, mokslininke dr. Salomėja Bandoriūte – Leikiene.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: