Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. 2099 metai ir neuromokslų ateitis: kaip informacijos gausos amžiuje veikia mūsų smegenys?
Sunku patikėti, kad dar 1900 metais vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje neviršijo keturiasdešimties metų. Lyginant su XX amžiaus pradžia, šiuo metu gyvenimo trukmė kone padvigubėjusi, o visuomenės senėjimas viena dažniausiai akcentuojamų demografinių problemų. Žmogui senstant, keičiasi ir smegenys, pažintiniai ir kiti proto gebėjimai. Tikėtina, kad senstanti visuomenė patirs daugiau kognityvinių funkcijų problemų.
Kaip neuromokslo žinios ateityje bus pritaikomos, išlaikant senstančios žmonijos protinius, mokymosi ir pažinimo gebėjimus? Kokią šio amžiaus pabaigą įsivaizduoja neuromokslininkai? Kaip informacijos gausos amžiuje adaptuojame savo smegenis veikti?
Pokalbis su neurochirurgu, neuromokslininku, LSMU doc. Kęstučiu Skauminu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: