Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Pasibjaurėjimo vaidmuo žmogaus gyvenime: kaip gyventume be šleikštulio jausmo?
Žvelgiant fiziologiškai, šleikštulys yra evoliuciškai susiformavęs jausmas saugantis mus pačius nuo objektų, kurie gali būti nuodingi ar net pavojingi gyvybei, tačiau pasibjaurėti galima ne tik kvapu ar skoniu, bet ir nepriimtina kito asmens išvaizda, ar net idėjomis.
Neuropsichologai yra įrodę, kad bjaurintis moraliniais ir socialiniais procesais, stebimas tų pačių veido raumenų aktyvumas, kaip ir matant ar jaučiant nepriimtiną maistą bei kvapą. Tačiau, kuo skiriasi šleikštulys nukreiptas į šiuos nepanašius objektus? Kokie reiškiniai visuomenėje anksčiau nekėlę pasibjaurėjimo, šiuo metu tapę nepriimtini? Su kokiais sunkumais susidurtume, jei neturėtume šleikštulio jausmo?
Pokalbis ir minties eksperimentas su filosofu Tomu Šinkūnu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: