Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
2026-05-18 13:30
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
2026-05-11 13:30
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Klausytis, ar pradeda kalbėti ledas
2026-03-09 14:30
Vienkartinė planeta. Apie vėl žadamą atominės energetikos sugrįžimą Europoje
Kovo viduryje elektros gamybą atnaujino naujasis Suomijos branduolinis reaktorius Olkiluoto 3, kuris pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti balandį. Dėl daugybės statybų klaidų ir nesklandumų jo užbaigimas vėlavo 12 metų ir pabrango beveik keturis kartus, o vos pajungtą į tinklą reaktorių vėl teko stabdyti remontui.
Nepaisant ilgų dešimtmečių ekonominių, technologinių, aplinkosauginių ir politinių kontraversijų, kuriomis pasižymi branduolinė energetika, pastaruoju metu vėl kalbama apie jos sugrįžimą. Vasarį Prancūzijos iniciatyva 11 Europos Sąjungos šalių (ES) pasirašė deklaraciją ir pasižadėjo bendradarbiauti branduolinių technologijų srityje bei kartu vystyti naujus projektus. Tarp jų ir Lenkija, kuri iki šiol neturėjo atominės energijos gamybos patirties.
Branduolinę energiją kartu su gamtinėmis dujomis ES šiuo metu laiko tvariais energijos šaltiniais, kuriems plėtoti galima gauti europinę paramą. Šalininkai teigia, kad tai neišvengiama pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių. Tuo metu kritikai sako, kad toks vertinimas nėra grįstas mokslu ir diskredituoja pačią Žaliojo kurso idėją.
Kuo pagrįstos kalbos, kad atominė energetika yra būdas užsitikrinti energetinį saugumą ir spręsti klimato kaitos problemą?
Komentuoja VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, dr. Markku Lehtonen iš Barselonos universiteto, nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ atstovė Ariadna Rodrigo, europarlamentarė Aušra Maldeikienė ir Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius.
Autorė Vaida Pilibaitytė
TVO nuotraukoje - Olkiluoto jėgainė Suomijoje
Kitos nuorodos: