Mokslas be pamokslų
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Naujus tinklalaidės epizodus galite išgirsti kas antrą ketvirtadienį.
Kaip reklama formuoja stereotipus?
2026-05-07 09:30
Triukšmo tarša: ar ateityje tyla taps prabanga?
2026-04-23 08:01
Beata Tiškevič nepataria DI naudoti psichoterapijai: „Tai skirtingų rūšių paukščiai“
2026-04-09 08:01
Prof. Smetonienė: kai kurių galvoje užsifiksavę, kad lietuvių kalba – blogesnė už kitas
2026-03-26 09:01
Kovo 11-oji: kodėl Lietuvai pavyko, o Baltarusijai ne?
2026-03-10 09:01
Žmogaus klonavimas – fantastika ar tikrovė?
2026-02-26 09:01
Kaip suprantame meilę šiandien?
2026-02-12 09:01
Kokios lyderystės šiandien reikia?
2026-01-29 09:01
Ekonomistas apie II pakopos klausimą: pasiūlymas investuoti į NT yra pasityčiojimas iš žmonių
2026-01-15 09:01
Mokslas be pamokslų. Kas sieja karą ir pandemiją?
Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.
Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?
Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.
Ved. Darius Matas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: