Homo cultus. Žmogus ir miestas
Laidos centre – žmogaus ir miesto sąveikos: kaip abu veikia vienas kito tapatybę? Kaip visa tai keičiasi ir transformuojasi šiais laikais? Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, architektūros istorikas, architektas Matas Šiupšinskas ir architektas, semiotikas Justinas Dūdėnas. „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ transliuojama pirmadieniais 15:05 val.
Nuo vežikų iki pirmųjų taksi: kaip judėjo Vilnius?
2026-05-04 12:05
Ką prarandame fragmentuodami gamtinį karkasą?
2026-04-27 12:05
Kaip dėmesys aplinkos detalėms gali apsaugoti nuo perdegimo?
2026-04-20 12:05
Įsiklausant į neuroskirtingų žmonių patirtis: kaip kurti jautresnes aplinkas?
2026-04-13 12:05
Namų filosofija: ar namai yra vieta, ar jausmas?
2026-03-30 12:05
Senas medis, naujas medis: šiuolaikinė architektūra Žvėryne
2026-03-23 13:05
Striptizo klube rasti vitražai ir kitos monumentaliojo meno gelbėjimo istorijos
2026-03-16 13:05
Tvarus kontekstualumas: betoninė vila Naujojoje Vilnioje ir medinis vasarnamis Preiloje
2026-03-02 13:05
Kaip praeities fragmentai tampa įkvėpimu šiuolaikinės architektūros kūrėjams?
2026-02-23 13:05
90-ųjų individualūs namai: „kolūkinis barokas“ ar ateities paveldas?
2026-02-16 13:05
Homo cultus. Žmogus ir miestas. Miestų parkų istorija ir dabartis
Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms prieinama poilsio vieta? Kaip išmokti „skaityti“ parkus, jų kraštovaizdį, suprasti jų autorių sumanymą? Kokia dabartinė istorinių parkų padėtis Lietuvoje? Kaip kinta parkų reikšmė urbanizacijos procesų kontekste? Kaip parkų perkūrimas veikia parko lankytojų patyrimą ir kaip veikia mūsų emocinius ryšius? Kaip išsaugoti vertingąsias parkų savybes, vietos dvasią? Laidoje palietėme ir dr. Linos Leparskienės tyrimą, skirtą trakiečių pasakojimams apie Trakų (kuriuos tyrinėtoja apibūdina kaip miestą-parką) vietas.
Laidos svečiai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, visuomenininke dr. Lina Leparskienė ir meno istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys dr. Dainius Labeckis.
Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.
Nuotrauka: mergaitė alėjoje prie Bernardinų ežero Trakuose, 1900-1926 m. Fotografas nežinomas. Iš Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: