Už Vilniaus

Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos pastate šių metų pradžioje įrengta virtuvėlė, dušas, pastatyta skalbimo mašina su džiovykle. Tuo neribotai gali naudotis tie seniūnijos gyventojai, kuriems teikiamos įvairios socialinės paslaugos į namus. Dažniausiai tai – vieniši mūsų senjorai.

„Mūsų gyventojai gyvena kaip tik atokiai ir jiems nuvykti pas kaimyną praustis, jeigu žiemos metas, nėra patogu. Ir vėlgi jam reikia lipti per save – reikia prašyti, reikia jį kviesti. Žodžiu, situacija yra tokia“, – sako 25-erius metus Jūžintų žmonėmis besirūpinanti Dalia Lašaitė, Obelių socialinių paslaugų namų socialinio darbo organizatorė.

Seniūnijos pastate įrengti dušą ir pastatyti skalbimo mašiną su džiovykle sugalvojo Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys.

„Lankomosios priežiūros darbuotojos ir savo namuose skalbia, ir kaimynai padeda. Ir tai įžvelgdamas sakom – darom, reikia“, – pasakoja seniūnas.

„Žmonės nedrąsūs yra šiai paslaugai. Sako, vaikel, aš namuos pripratus, ti bliūde ar kur nusiprausiu. Sako, ką kaimynas sakys. Šiek tiek su nerimu, bet jau pirmieji žingsniai žengti“, – dėsto seniūnas, pranešdamas, kad seniūnijos pastate beveik per 2 mėn. nusiprausė keli senjorai.

Pašnekovai į socialinę politiką žvelgia ir kiek iš kitos pusės – pernelyg didelis rūpestis žmonėmis skatina juos pačius mažiau stengtis.

„Tie žmonės tiesiog nejaučia dėkingumo valstybei už tai, kad jie gauna daug įvairių paramų rūšių. Ima, pasiima ir tai laiko kaip taisyklę. Tas tikriausiai liūdina“, – svarsto ilgametė socialinė darbuotoja Dalia Lašaitė.

„Tikrai taip. Skatina didžiulį nedarbo lygį. Tas žmogus gauna šitiek socialinių paslaugų. O kam jam bedirbti?“ – klausia Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys, į savo gimtąjį kraštą iš Vilniaus su šeima sugrįžęs vos prieš 4-erius metus.

Ved. Edvardas Kubilius