Ryto allegro

Spaudos apžvalgoje – naujausias kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numeris.

Pienas – reikalingas kaulams? Bet juk jis sukelia vėžį? Tačiau jame daug vitaminų? O jeigu daug jo gersiu, išsivystys alergijos baltymams... Tai tik keli su gyvūniniu pienu sietini klausimai, kurie žmones neramina nuo pat tada, kai pradėjome jį vartoti.

Panevėžyje 1986 metais įkurtas lėlių vežimo teatras – iki šiol vienintelis toks visoje Europoje. Jo įkūrėjai prisimena, kaip prieš kelis dešimtmečius keliaudavo po kaimus kumelės Džiuljetos tempiamu vežimu. Gastrolių neatsisakoma ir šiandien, tik keliaujama jau garvėžiuku. Pasak lėlininkų, spektakliai reikalauja didelio pasiruošimo. O ir manipuliuoti lėlėmis geba ne kiekvienas aktorius. Lėlių teatro aktorių neruošia jokia šalies mokykla. Todėl didelė dalis Panevėžio lėlių teatro aktorių – atvykę iš Ukrainos, kur puoselėjamos gilios tokių teatrų tradicijos.

Šio penktadienio knygų apžvalgoje du romanai – afganų kilmės prancūzų rašytojo Atiqo Rahimi „Kantrybės akmuo. Sengė Sabur“ bei Pietų Afrikos respublikos ir Australijos rašytojo Johno Maxwello Couetzeeʼės romanas „Fo“ .

Vasario 4 d. lietuvių poetui, eseistui Sigitui Gedai būtų sukakę 80 metų – kaip šį ryškų ir nusipelniusį kūrėją prisimena dukra Uršulė Gedaitė?

Lietuvos kultūros taryba su partneriais atliko tyrimą „Covid-19 pandemijos ir kitų 2020-2022 m. krizių poveikis kultūrai ir kūrybiniam sektoriui“. Kokias pandemijos pamokas išmokome? Ar kultūros sektorius pasirengęs ateities krizėms?

Vasario 5-11 dienomis Vilniuje pirmą kartą vyks kūrybiškumą akcentuojantis šiuolaikinės eksperimentinės ir improvizacinės muzikos festivalis-dirbtuvės „ContemPLay“.

Knyga „Žiūrėti ir būti žiūrimai“, jungianti Natalijos Arlauskaitės tekstus ir Miglės Anušauskaitės komiksus, supažindina su kertinėmis feministinės kino teorijos sąvokomis. Kodėl jų reikia?

Ved. Urtė Karalaitė