Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
2026-05-13 12:05
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
2026-05-06 12:05
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Ką mums nori pasakyti didysis kunigaikštis Gediminas?
Laida transliuojama sausio 25-tąją arba kitaip - Vilniaus dieną. Būtent šiandien prasminga prisiminti Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose septynių šimtų metų sukaktį. Vienas iš Gedimino laiškų viso pasaulio krikščionims buvo parašytas 1323 sausio 25 dieną.
Kokios priežastys lėmė didžiojo kunigaikščio Gedimino sprendimą rašyti visam krikščioniškajam pasauliui adresuotus laiškus? Ką savojo laiko žmonėms stengėsi pasakyti ir ką mums apie save, miestą ir valstybę pasakoja Gediminas iš būtovės gelmės? Ar įmanomas dialogas tarp praeities ir dabarties žmonių, kuriuos skiria septyni amžiai?
Kiek yra prasmingas požiūris, esą Vilniaus, kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose prieš septynis šimtus metų jubiliejus, tiesiog neišsitenka Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijų ribose ir yra bendravalstybinis reikalas?
Kokius namų darbus mokslininkai ir muziejininkai jau atliko ruošdamiesi skambiai sukakčiai? Ar mums pavyks 2023-aisiais ne tik linksmintis, bet ir kažką prasmingo nuveikti, taip dar sykį permąstant ir įamžinant Gedimino asmenybę, šio didžiojo kunigaikščio palikimą bei Vilniaus istoriją?
Pokalbis su istoriku, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi doc. dr. Vydu Dolinsku, literatūrologu, vertėju, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu, istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi, literatūrologu, kultūros istorijos tyrinėtoju doc. dr. Dariumi Kuoliu.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: