Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Lietuvių mokslininkų atradimas „Dizainerio nukleosoma“: kokią gyvybę gebėsime konstruoti ateityje?
„Moksliniai atradimai įvyksta, kai supranti, kad eksperimento metu gavosi kažkas keisto ir neįprasto“ – teigia mokslininkė, dr. Miglė Tomkuvienė, kartu su kolegomis prof. Sauliumi Klimašausku ir dr. Laura Manelyte, atradę naują genų reguliacijos metodą, kurį pavadino „Dizainerio nukleosoma“. Už šį atradimą mokslininkai buvo apdovanoti LRT metų apdovanojimuose, metų atradimo kategorijoje.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje, dar visiškai jauno genetikos mokslo tyrinėjimo pradžioje, mokslininkai pastebėjo, kad paveldimumas ne visada laikosi taisyklių, kurios jau atrodo buvo išaiškintos. Pasirodo, nors visos mūsų ląstelės turi vienodą genomą, ne visi genai yra aktyvūs – dalis veikia, o kiti išjungti bei įsijungia tik esant konkrečioms sąlygoms. Dėl šios priežasties net ir identiški dvyniai yra šiek tiek skirtingi.
Kaip gebėjimas išjungti nepageidaujamus genus pakeis pasaulį? Kaip prie šių ateities vizijų prisidės lietuvių mokslininkų atradimas? Pokalbis su Vilniaus universiteto, Gyvybės Mokslų Centro biochemike dr. Migle Tomkuviene.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: