Sveikata

Gruodžio viduryje Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos Lauros Šilinskytės savižudybės aplinkybių. Tyrimą atlikusi prokurorė nurodė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Per tyrimą buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, nagrinėti medicininiai ir pokalbių telefonu įrašai, elektroniniai susirašinėjimai.

Įdomu tai, kad ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nurodė, kad mobingo faktas, kurį kėlė mirusios gydytojos artimieji, nagrinėtas apskritai nebuvo. Tačiau ekspertizės išvadose teigiama, kad iš surinktos informacijos yra aišku, jog gydytoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskutinius dvejus metus jautėsi nesaugi, patyrė psichologinį spaudimą. Atleidimas iš darbo „už dokumentų klastojimą, dėl ko buvo diskredituotas gydytojo vardas ir visiškai prarastas kolegų pasitikėjimas“, ekspertų teigimu, medikei sukėlė ūmią reakciją į stresą. O tai jau yra medicininė diagnozė ir ši liga turi savo kodą. Kaip teigia medicinos ekspertai, ūmią reakciją į stresą patyręs žmogus negeba racionaliai priimti sprendimų.

Kodėl gydytojos atleidimas dėl dokumentų klastojimo galėjo iššaukti ūmią reakciją į stresą? Nes, kaip įrašuose nurodo pati gydytoja, dokumentų klastojimu buvo pavadinta jos netyčinė klaida: pildydama ligos istorijos dokumentus ji tiesiog supainiojo pacientus ir vėliau savo padarytą klaidą pati ištrynė. Visgi ši klaida, virtusi dokumentų klastojimu, tapo priežastimi ją atleisti iš darbo ir kartu medikei užtrenkė duris įsidarbinti kitoje gydymo įstaigoje: ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kur iš gydytojo emigranto reikalaujama nepriekaištingos reputacijos.

Darbo ginčų komisija yra priėmusi sprendimą, kad gydytoja iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai, nes jos atlikti veiksmai nebuvo laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Deja, sprendimas priimtas jau po gydytojos mirties.

Gydytojos pradėtą kovą su mobingu šiandien tęsia medikės artimieji. Prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas kelia pasipiktinimą ir medikų bendruomenei. Toks šių įvykių posūkis jiems reiškia, kad kovoti prieš mobingą gydymo įstaigoje gali būti tiesiog beprasmiška.

Kaip šiandien turėtų elgtis medikas, matydamas vadovų klaidas, kartais ir galbūt nusikalstamas veikas? Tylėti ir bijoti užsitraukti vadovų nemalonę, kad, neduok Dieve, netaptų dar viena mobingo auka? O jei žmogus yra pilietiškas ir negali taikstytis? Kas tokiu atveju jam padės kovoti, kai galios svertai vadovų pusėje?

Laidoje dalyvauja: Gydytojos Lauros Šilinskytės brolis Artūras Šilinskis, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Ved. Laura Adomavičienė