Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
2026-05-13 12:05
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
2026-05-06 12:05
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Šeima sovietmečio Lietuvoje: tarp buities ir būties pelėsių
Kodėl sovietmetį išgyvenusių moterų atsiminimai ir pasakojimai apie šeimą blankūs, kupini ilgų pauzių ir nutylėjimų?
Kas buvo „ideali šeima“ sovietinės ideologijos požiūriu? Kiek tokioje „idealioje šeimoje“ turėjo būti vaikų? Ar „idealios šeimos“ vaizdinys ilgainiui keitėsi, o gal svarbiausi idėjiniai – ideologiniai postulatai bei konkrečios praktikos išliko nepakitę?
Kokia prasmė sovietmečiu buvo įdedama į raginimą sutuoktiniams kurti atvirą šeimą ir tuo pačiu – silpninti šeimos narių tarpusavio ryšius?
Kaip suprasti istorikų išsakomą nuomonę, esą aistringa romantinė meilė ir šeimos kūrimas sovietinėje kultūroje buvo du nesusiję, bet privalomi asmeninių santykių etapai? „Tikroji“ meilė homo sovieticus gyvenime prasideda, kai baigiasi aistra? Kodėl sovietmečiu besiruošiantys kurti šeimą žmonės buvo pratinami prie minties, kad šeimyninis gyvenimas visų pirma yra „sudėtingas, sunkus ir atsakingas“?
Po Antrojo pasaulinio karo sovietinėje Lietuvoje visuotinis moterų įdarbinimas buvo vykdomas su lyčių lygybės lozungu prieš „buržuazinę šeimą“, neva įkalinusią moteris namuose. O koks buvo tikrasis sovietų valdžios tikslas priverstinai įdarbinant moteris?
Koks vaidmuo sovietinėje šeimoje buvo skiriamas vyrui, be algos parnešimo į namus kiekvieno mėnesio pradžioje?
Pokalbis su knygos „Neplanuotas gyvenimas: šeima sovietmečio Lietuvoje“ autore, profesore Dalia Leinarte.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: