Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Neatsakytų miškų paslapčių paieškos - ką atskleidžia šimtamečių medžių tyrinėjimai?
Pasaulinis anglies pėdsakas žiemos švenčių laikotarpiu yra šešiais procentais didesnis nei likusiu metų laiku, o Europoje kasmet nukertama 50–60 mln. kalėdinių eglučių. Nors šiuo metu žmogaus ryšys su mišku ir medžiais nėra subalansuotas, žvelgiant istoriškai, medžių šventumas buvo stebimas įvairiose senovės religijose. Šventais laikytuose miškuose buvo uždrausta medžioti, kirsti medžius, o lietuviai ypač gerbė išskirtinai nuaugusius medžius.
Biologas Ainis Pivoras pripažįsta, kad apie medžius žinome tik mažą dėlionės dalį, o pačio vykdyti tyrimai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Kaip turėtų atrodyti subalansuota ryšys tarp žmogaus ir miško? Kokie ekofizologiniai procesai svarbūs, prognozuojant medžių ateitį mūsų planetoje?
Pokalbis su vienu iš Sengirės fondo steigėjų, biologu, mokslų daktaru Ainiu Pivoru.
Ved. Ignas Klėjus.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: