
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
2024-05-28 13:30
2024-05-21 13:30
2024-05-14 13:30
2024-05-07 13:30
2024-04-30 13:30
2024-04-23 13:30
2024-04-16 13:30
2024-04-09 13:30
2024-04-02 13:30
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Išsilaipinimas Marse ir Mėnulyje su astrofiziku Kastyčiu Zubovu: kaip atrodytų tolimosios kelionės į kosmosą, jei jos vyktų šiandien?
Paskutinė pilotuojama misija į Mėnulį vyko lygiai prieš 50 metų - 1972-ųjų gruodžio mėnesį. Tai buvo Apollo 17 misija ir ji truko 12 dienų. NASA pradėjusi Artemis programa žada jau 2025 metais žmones sugrąžinti į mėnulį. O dar vėliau pirmą kartą nuskraidinti ir į Marsą. Apollo programa pastūmėjo milžinišką technologinę pažangą, kurią šiandien turime ir savo buityje. O dabartiniai tikslai keliauti tolyn į kosmosą žadina ne tik vaizduotę, bet ir kelia rimtus technologinius ir net socialinius iššūkius, kurių sprendimui tos vaizduotės tikrai prireiks. Kokius metodus planuoja naudoti mokslininkai, siekiant nugalėti kosminę spinduliuotę, mikrogravitacijos poveikį žmogaus kūnui? Kaip atrodytų tolimosios kelionės į kosmosą, jei jos vyktų šiandien?
Pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju, astrofiziku Kastyčiu Zubovu.
Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė
Kitos nuorodos: