Radijo dokumentika
Istorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami klausytojų, pristatomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – už geriausią metų dokumentiką festivaliuose THIRD COAST 2023 Čikagoje ir PRIX EUROPA 2024 Berlyne. Laida transliuojama sekmadieniais 11.05 val.
Žurnalistas irgi žmogus. Diena vietos laikraščio redakcijoje
2026-05-31 08:05
Ne moterų zona
2026-05-24 08:05
Norėčiau tikėti, kad rinkčiausi, kaip jie
2026-05-17 08:05
Pakankamai gera dokumentika apie atidėliojimą
2026-05-10 08:05
Vedvi. Žemaitėškas dounas recepts arba meilės laišks mona babītē Veruonikā
2026-05-03 08:05
Kalnų liga. Nelipti nebegaliu
2026-04-26 08:05
Kaip lietuviai Bučoje mokyklą statė
2026-04-19 08:05
Kino Marytė atvažiavo!
2026-04-12 08:05
Žemė, kurios negali turėti. Grenlandų kova už savo tapatybę
2026-04-05 08:05
Skaičiai ir realybė. Kaip Lietuvos jaunimas sykį tapo „laimingiausias“ pasaulyje
2026-03-29 08:05
Radijo dokumentika. Kodėl Romas Kalanta susidegino?
„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi politika, istorija ir filosofija, turėjo savo nuomonę ir nebijojo jos pasakyti, net jeigu tai sukeldavo jam nemalonumų.
Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.
Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.
Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė
P. Maletos nuotrauka iš VDU Lietuvių išeivijos instituto archyvo.
Nominuota geriausio Europos radijo tyrimo kategorijoje festivalyje PRIX EUROPA 2023.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: