Mokslas be pamokslų
MOKSLAS BE PAMOKSLŲ – tai originali Vilniaus universiteto tinklalaidė, kuria siekiama ne moralizuoti ar pamokslauti, bet sužadinti smalsumą mokslo temoms. Išsamūs pokalbiai su Vilniaus universiteto mokslininkais padės klausytojams plėsti akiratį, skatins mąstyti savo galva ir gal net privers pakeisti nuomonę ar suabejoti nusistovėjusiomis „tiesomis“. Naujus tinklalaidės epizodus galite išgirsti kas antrą ketvirtadienį.
Naršymo pagirios: kodėl internetas taip vargina smegenis?
2026-05-21 08:01
Kaip reklama formuoja stereotipus?
2026-05-07 09:30
Triukšmo tarša: ar ateityje tyla taps prabanga?
2026-04-23 08:01
Beata Tiškevič nepataria DI naudoti psichoterapijai: „Tai skirtingų rūšių paukščiai“
2026-04-09 08:01
Prof. Smetonienė: kai kurių galvoje užsifiksavę, kad lietuvių kalba – blogesnė už kitas
2026-03-26 09:01
Kovo 11-oji: kodėl Lietuvai pavyko, o Baltarusijai ne?
2026-03-10 09:01
Žmogaus klonavimas – fantastika ar tikrovė?
2026-02-26 09:01
Kaip suprantame meilę šiandien?
2026-02-12 09:01
Kokios lyderystės šiandien reikia?
2026-01-29 09:01
Ekonomistas apie II pakopos klausimą: pasiūlymas investuoti į NT yra pasityčiojimas iš žmonių
2026-01-15 09:01
Mokslas be pamokslų. Keiksmažodžiai – kalbos šiukšlės ar jausmų išraiška?
Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.
Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.
Ved. Darius Matas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: