Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Žmogaus kūno evoliucijos ateities hipotezės: nykstantys dantys, tįstančios galūnės ir ilgėjantis žarnynas
Prieš kelis tūkstančius metų žmogaus kūnas negalėjo skaidyti pieno dėl laktozės netoleravimo, tačiau įvykusi svarbi mutacija, lėmė dar vieną prisitaikymą prie aplinkos – pienas tapo papildomu kalorijų šaltiniu, tokiose nepalankiose sąlygose, kuriose gyveno mūsų protėviai. Nors dar iki šių dienų yra žmonių, kurie pieno vartoti negali dėl laktozės netoleravimo. Pasak antropologo, Vilniaus universiteto doc. Andrėjaus Suchomlinovo evoliucija vyksta nuolat, ji galutinio tikslo neturi, nors tai ir yra įrankis prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Šiuo metu turint išvystytą sveikatos priežiūrą, gyvenant modernių technologijų laikais, žmogaus kūnas evoliucionuoja kaip ir kiekvieno gyvūno.
Kaip žmogaus kūnas atrodys ateityje ir kokios sąlygos lems esminius pokyčius? Pokalbis su Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto antropologu, anatomu doc. Andrėjumi Suchomlinovu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: