Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Neuromokslas, tyrinėjantis žmogaus atmintį: ar įmanoma praplėsti darbinės atminties ribas?
Darbinė atmintis yra svarbi greitam samprotavimui, sprendimų priėmimui bei elgesio gairėms. Tai mūsų smegenų sistema, kuri turi ribotą apimtį ir ribotą veikimo laiką. Jei informacijos, kuri patenka į darbinę žmogaus atmintį, nesureikšminame ir kitaip neasocijuojame, ji tiesiog ištrinama.
Neuromokslininkas Karolis Degutis, tyrinėjantis atmintį, teigia, jog egzistuoja ryšys tarp sugebėjimo naudotis savo darbine atmintimi ir žmogaus intelekto koeficiento.
Kas jeigu sugebėtume praplėsti savo darbinės atminties ribas? Kokių mokslo resursų tam reikėtų? Kokios darbinės atminties formos egzistuoja gamtoje? Pokalbis su neuromokslininku, Makso Planko instituto doktorantu Karoliu Degučiu.
Ved. Ignas Klėjus
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: