Minties eksperimentai
Laida apie mokslą, grįsta mūsų fantazija ir vaizduote. Patys didžiausi ir labiausiai neįtikėtini mokslo pasiekimai istorijoje prasidėjo nuo minties eksperimentų. Tokie minties eksperimentai – tai hipotetinės situacijos, kai įsivaizduojamos teorijos yra iškeliamos, siekiant apgalvoti jų pasekmes. Kas jeigu žmogus nemiegotų, kas jeigu mėnulis pradėtų artėti link Žemės, kas jeigu nuolat gyventumėme Černobylio lygio radiaciniame fone? Kiekvienos laidos metu su skirtingos srities mokslininku iškeliama hipotetinė situacija, aptariamos jos galimos pasekmės ir apžvelgiami realūs šiuo metu vykstantys procesai bei moksliniai tyrimai. Ved. Ignas Klėjus.
Suvokimas, kad mirsi: kas, jeigu žinotum, kad iki gyvenimo pabaigos liko viena valanda?
2024-05-28 13:30
Miego architektūra ir nemigos šiukšlės: o kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą?
2024-05-21 13:30
Gyvenimas nežinomybėje: o kas, jeigu yra tik likimas?
2024-05-14 13:30
Pasaulio žemėlapis vos keliuose smegenų centimetruose: kaip mes suvokiame erdvę ir prisimename vietas?
2024-05-07 13:30
Smegenis veikiančios žarnyno bakterijos: ar išgyventume steriliame pasaulyje?
2024-04-30 13:30
Pavojingiausi kandidatai ant mokslininkų stalo: kas, jeigu mus vėl ištiktų pandemija?
2024-04-23 13:30
Nuo nepaprastos paukščių regos iki miego atmerktomis akimis: ką patirtume, jei pasaulį matytume jų akimis?
2024-04-16 13:30
Bevaikystė kaip viso gyvenimo scenarijus: kuo ypatingi vyrų gyvenimai be vaikų?
2024-04-09 13:30
Gyvybės atsiradimo Žemėje klausimą tyrinėjantis astrobiologas: prieš surasdami gyvybę kitose planetose, turime žinoti, ko ieškoti
2024-04-02 13:30
Minties eksperimentai. Atmintį tyrinėjanti mokslininkė apie žmonių polinkį į teigiamus prisiminimus: tai yra didžiulė savęs apsauga
2024-03-26 14:30
Minties eksperimentai. Ar susikalbėtume su žmonėmis, kurie gyveno prieš 500 metų?
Mokslininkai vis dar diskutuoja, kada žmonės pradėjo kalbėtis tarpusavyje, tačiau neabejojama tuo, kad tarpusavio komunikacija buvo privaloma, palikuoniams perduodant žinias, kurios reikalingos išlikimui.
Prieš du šimtus metų du mokslininkai savo tyrinėjimuose atrado ir aprašė dvi skirtingas galvos smegenų sritis, atsakingas už žmogaus kalbą. Prancūzas Paulas Broca galvos smegenų dalį, kuri atsakinga už tai, kad iš mūsų burnos sklistų kitiems žmonėms suprantamas garsas, pavadino – Broca centru, o vokietis Karlas Wernicke savo vardu pavadino sritį, kuri atsakinga už kalbos supratimą. Nors šių dviejų centrų funkcijos skirtingos, pažeidus bet kurią iš jų – žmonės negali susikalbėti. Būtent taip kalbą suvokia mokslininkai, tyrinėjantys žmogaus fiziologiją, tačiau kaip šį neatsiejama žmogišką produktą suvokia filosofai?
Ar susikalbėtume su žmonėmis, kurie gyveno Lietuvoje prieš kelis šimtus metų? Klausimas, kurį laidoje „Minties eksperimentai“ nagrinėjame su filosofu, Vilniaus universiteto prof. Jonu Dagiu.
Ved. Ignas Klėjus, redaktorė Dominyka Mikštaitė.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: