Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Lietuvos nacionaliniams parkams – 35: nuo ko viskas prasidėjo?
2026-05-25 13:30
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
2026-05-18 13:30
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
2026-05-11 13:30
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Vienkartinė planeta. Kodėl apie klimato kaitą mažai moko mokykloje
UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras.
Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezultatų tebelaukia. Viena jų – dvyliktokė iš Šakių Ūla Balaševičiūtė. „Keičiantis klimatui, turi keistis ir mūsų švietimo sistemos“, - sako ji.
Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas analizavo atnaujintas ugdymo programas, pagal kurias moksleiviai mokysis nuo 2024 metų. Pasak jo, geriausiai klimato kaita aptariama biologijos, geografijos ir etikos dalykuose, o prasčiausiai – Lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir muzikos.
Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus šiemet pirmą kartą vedė nuotolinius 24 valandų mokymus Lietuvos mokytojams. Jis įsitikinęs, kad su klimato kaita galima ir reikia rasti sąsajų absoliučiai visose disciplinose.
Mokytojai pripažįsta, kad šioje srityje jiems trūksta žinių. Geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė šiemet dalyvavo pirmą kartą pedagogams organizuotuose Vilniaus universiteto mokymuose apie klimato kaitą. Bet kaip naujas žinias pritaikys pamokose, ji dar nežino.
Kodėl svarbu klimato kaitos temą įtraukti į bendrojo ugdymo programas ir kodėl tai sunku padaryti?
Autorė Vaida Pilibaitytė
Kitos nuorodos: