Radijo dokumentikaDaugiau

35 min.

Radijo dokumentika

Istorijos, išlaisvinančios naują, netikėtą mintį. Čia iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš balsų ir garsų, piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. Nuo 2008 metų LRT RADIJO autorių kuriami dokumentiniai pasakojimai yra vertinami klausytojų, pristatomi tarptautiniuose festivaliuose ir pelnė ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje. Tarp jų – už geriausią metų dokumentiką festivaliuose THIRD COAST 2023 Čikagoje ir PRIX EUROPA 2024 Berlyne. Laida transliuojama sekmadieniais 11.05 val.

Epizodas

Ne moterų zona

2026-05-24 08:05

37 min.

Norėčiau tikėti, kad rinkčiausi, kaip jie

2026-05-17 08:05

1 val. 10 min.

Pakankamai gera dokumentika apie atidėliojimą

2026-05-10 08:05

48 min.

Vedvi. Žemaitėškas dounas recepts arba meilės laišks mona babītē Veruonikā

2026-05-03 08:05

30 min.

Kalnų liga. Nelipti nebegaliu

2026-04-26 08:05

53 min.

Kaip lietuviai Bučoje mokyklą statė

2026-04-19 08:05

47 min.

Kino Marytė atvažiavo!

2026-04-12 08:05

43 min.

Žemė, kurios negali turėti. Grenlandų kova už savo tapatybę

2026-04-05 08:05

52 min.

Skaičiai ir realybė. Kaip Lietuvos jaunimas sykį tapo „laimingiausias“ pasaulyje

2026-03-29 08:05

46 min.

Kol ji rašo, Ventė gyva

2026-03-22 09:05

44 min.

Radijo dokumentika2022-09-11 08:05

Radijo dokumentika. „Pasipuoškim kelmais“. Kaip alytiškiai bandė gelbėti miesto medžius

143

35 min.

2008 metų pavasaris Alytuje. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Šalimais – toks pat medis perpjautu kamienu ir želdinius tvarkančios įmonės automobilis. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į pjauti numatytus klevus sulipę daugiau jaunuolių. Čia pat susirinkę jų bendraminčiai laiko plakatus su užrašais „Pasipuoškim kelmais“ ir „Mums rūpi gimtasis miestas“.

Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš jaunimo protesto prieš savivaldybės planus iškirsti virš 100 medžių Alytaus miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Bet tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.

Visgi po keleto metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, o jų vietoje dabar auga kalninės pušys.

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengs į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigos iškirstus klevus atsodinti.

Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų protestų už brandžių miesto medžių išsaugojimą Lietuvoje ir daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusią jo atomazgą.

Autorės Vaida Pilibaitytė ir Indrė Kiršaitė

Douglas Green nuotrauka