Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
2026-05-13 12:05
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
2026-05-06 12:05
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Simonas Daukantas kaip mitologinė figūra
Mes esame tyrinėję savo pirmojo Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus biografiją, tačiau daug ko apie šį asmenį vis tiek nežinome. Kaip antai, nežinome ar Daukantas iš tiesų pėsčias 1814-aisiais keliavo į Vilnių siekti mokslo? Antra mįslė susijusi su Jono Šliūpo pasakojimu apie Daukanto pasižadėjimą gyventi vien tik dėl gero savo žmonių po to kai jis esą vienoje Vilniaus bažnyčioje išgirsta nuliūdusių žmonių pokalbį išklausius mišias lenkų kalba. Trečias pasakojimas, kuris visuomet lydi Daukantą yra jo vienišystė (sutariama, kad Daukantas buvo nevedęs) ir skurdas, kuriame jis gyveno esą atsidavęs vien tik Lietuvai ir tėvynės istorijai.
Kiek šiuose pasakojimuose yra tiesos ir ką jie pasako mums tiek apie Daukantą, tiek ir apie mūsų santykį su juo?
Kodėl Daukantas sąmoningai daug dalykų slėpė? Kodėl juodraščiuose niekada nerandame nei jo vardo, nei pavardės, juos identifikuoti dažnai tenka tik iš rašysenos? Kodėl kolegoms istorikams jis liepdavo neminėti savo vardo, kodėl ir jo knygos pasirašytos slapyvardžiais, kodėl neturime nė vieno jo žemaitiško ar aukštaitiško parašo? Kodėl jis niekada nerašė dienoraščio ir nepaliko nieko mums nepapasakojo apie save?
Kodėl nepaisant informacijos apie šį asmenį trūkumo jį galima vadinti herojumi?
Pokalbis su Simono Daukanto biografijos ir kūrybinio palikimo tyrinėtoju, kalbininku, Ilinojaus universiteto profesoriumi ir Lietuvos istorijos instituto moksliniu bendradarbiu Giedriumi Subačiumi.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: