Už Vilniaus

Kanjonas. Taip vietos gyventojai vadina į Žiežmarius vedantį kelią, kuris įgriuvo dėl neseniai praūžusių liūčių.

Lina Dubosienė gyvena vienkiemyje Sutartiškių kaime Kaišiadorių rajone. Šiuo pagrindiniu keliu moteris kasdien važiuodavo į darbą Žiežmariuose. Šiandien nei ji, nei šimtai kitų žmonių šiuo keliu važiuoti nebegali, nes jis – visiškai išplautas.

„Kaip gali sureaguoti, kad buvo kelias ir kelio nėra? Nu nėra ir nėra. Ir viskas. Taip, tą dieną aš neišvažiavau į darbą“, – pasakoja moteris.

Šiandien Lina į darbą važiuoja per ūkininkų laukus ir pievas vedančiais keliukais, kuriuos dar reikėjo atrasti.

„Pasiklausiau žmonių, kurie čia yra gimę ir augę. Ir bandau. Aš ši turą vadinu „Pažink Lietuvą“ arba „Susipažink su savo kraštu iš naujo“, – sako Lina.

Jeigu moteris į darbą važiuotų normaliais keliais, jos kelionė smarkiai prailgtų – anksčiau ji Žiežmarius pasiekdavo per 15 min., dabar tai užtruktų 40 min.

„Akivaizdi stichija turbūt yra ir piniginei mano“, – guodžiasi.

Lina Dubosienė – ne tik sertifikuota šiaudinių sodų rišėja, bet ir socialinio darbuotojo padėjėja. Pastaruoju metu Lina prižiūri dvi garbaus amžiaus moteris, kurios gyvena atokiame kaime ir irgi ne visada yra pasiekiamos.

„3 km. kelio mišku. Pavasarį, kai išeina įšalas, kelias būna praktiškai neišvažiuojamas. Tada lieka kojos. Taip, einu 3,5 km. į priekį ir 3,5 km. atgal. Bet ne tik aš vienintelė esu tokia vaikščiotoja“, – pasakoja Lina.

Ji taip pat dirba Strėvininkų socialinės globos namuose, kur gyvena fizinę ir protinę negalią turintys žmonės.

„Manau, kad žmonės bijo to, ko nežino, nes turbūt ta atskirtis dar šiai dienai yra. Ir tada, aišku, iš nežinojimo kyla visokios baimės“, – sako Lina Dubosienė.

Ved. Edvardas Kubilius