Homo cultus. Istoriko teritorija
„Istoriko teritorijoje“ galima susitikti su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir tuo pačiu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. „Istoriko teritorija“ yra erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai. Laida transliuojama trečiadieniais 15.05 val.
Istorija apie įspūdingą karjerą sukūrusią lietuvę iš Brazavės
2026-04-22 12:05
Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje?
2026-04-15 12:05
Pirmoji MTV karta: kaip vaikinukai iš Vilniaus įtikino, kad roko muzikoje yra šviesos?
2026-04-08 12:05
Maisto kortelės, lito išėmimas ir prekių stygius: kaip sovietai žudė lietuvių verslumą
2026-04-01 12:05
Modernaus šokio ritmu: Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija
2026-03-25 13:05
Kuo keliautojas skiriasi nuo turisto?
2026-03-18 13:05
Kodėl XXI amžiaus žmonėms reikia pasakų?
2026-03-11 13:05
Ar šiuolaikinis žmogus iš tiesų amžėja kitaip?
2026-03-04 13:05
Ugnis ir tikėjimas: laiko ženklai operoje
2026-02-25 13:05
Imanuelis Kantas ir mes sustingusio laiko burbule
2026-02-18 13:05
Homo cultus. Istoriko teritorija. Ar įmanoma egzistencinė revoliucija istorijai pasibaigus?
Istorijos teoretikas Jörnas Rüsenas yra suformulavęs tezę, jog po 1989-ųjų mes turėjome galimybę stebėti utopinio mąstymo (tokia forma, kokia šis mąstymas darė įtaką Vakarų istorijai nuo Thomo More’o knygos „Utopija“ publikavimo) pabaigą. Tiesa, minėtas mokslininkas daro prielaidą, kad XXI a. žmogus gyvena naujos utopinės mąstysenos radimosi sąlygomis, o ji esą neišvengiamai paveiks ir mūsų istorinę (auto)refleksiją. Ar mes tikrai pajėgūs kurti naujas utopijas? O gal patiriame ne tik klimato, ekonomikos, kultūros, bet ir vaizduotės krizę, nes nebesugebame sugalvoti įkvepiančių galimos ateities scenarijų? O tai, savo ruožtu, leidžia lyg virusui plisti distopiniams vaizdiniams.
Mąstydamas apie šį košmarą kitas istorijos teoretikas Haydenas White’as teigia, jog galimu pabėgimo iš šiandienos distopijos būdų yra pasitraukimas į meno teritoriją. Ar mus tikrai gali išgelbėti muzika, teatras arba kinas? O gal tai dar viena naivi iliuzija?
Šiandien daugeliui iš mūsų suabejojus visaapimančių vaizdinių, sistemų, totalinių pasakojimų galimybėmis, taip pat - pasaulį galinčių radikaliai ir iš esmės perkeisti revoliucijų idėja, belieka klausti – galbūt atsakymas yra pavienio žmogaus kūrybiško gyvenimo arba maištavimo galimybė?
Pokalbis su filosofais dr. Kasparu Pociumi ir dr. Algirdu Fediajevu.
Ved. Aurimas Švedas
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: