Radijo dokumentika

„Jums turbūt irgi puikiai pažįstama situacija, kai užsienyje pasakydavai, kad esi iš Ukrainos ir žmonės iškart: ai, čia Rusija? Dabar visi jau puikiai žino, kur yra Ukraina. Manau, kad panašiai bus ir su kalba. Žmonės išgirdę ukrainiečių irgi iškart sako: tai čia panašu į rusų? Prireiks laiko parodyti, kad jos skiriasi“, – vertėja ir literatūrologė iš Kyjivo Nadiia Popyk žino, kad nuostatų apie kalbos padėtį Ukrainoje yra įvairių.

Todėl ji, kaip ir kiti ukrainiečiai, įprato panašiuose pokalbiuose kantriai priminti, kad nors šalyje abi kalbos yra naudojamos pramaišiui, ukrainiečių ir rusų skiriasi, o rusakalbiai – kaip ir ji pati – nebūtinai yra prorusiški.

„Nuo 2014 m. įvyko didelis lūžis, kuris tęsiasi iki šiol. Pavyzdžiui, tokie rusakalbiai miestai kaip Dnipras ir Charkivas dabar yra labai proukrainietiški. Rusija dabar bombarduoja daugiausia rusakalbius Ukrainos miestus ir dar labiau didina tą atskirtį tarp savo siekių ir Ukrainos rusakalbių“, – mintį pratęsia filosofas ir žurnalistas Volodymyras Yermolenko iš organizacijos „Internews Ukraine“, kuriam ukrainiečių irgi yra gimtoji, bet ne pirmoji kalba.

Kai Rusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, didelei daliai ukrainiečių valstybinė kalba tapo ypač svarbiu tapatybės simboliu.

„Kartą kažkas pabandė suskaičiuoti, kiek yra buvę ukrainiečių kalbos draudimų ir ribojimų. Tokių atvejų buvo 134 - tiek kartų ukrainiečių kalba buvo visaip draudžiama nuo XVII a. iki dabar, Kryme ir Donbase“, – sako Anna Ohoiko, ukrainiečių kalbos mokytoja ir portalo ukrainianlessons.com įkūrėja. Pasak jos, vis daugiau rusakalbių Ukrainoje dabar apsisprendžia šeimoje pereiti prie ukrainiečių ir taip susigrąžinti šimtmečiais okupantų naikintas šaknis.

„Lietuvoje jautiesi ukrainiete, o Ukrainoje – lietuve, tas marginalumas buvo nuolatinis“, - prisipažįsta Ukrainoje gimusi vertėja ir miško maudynių gidė Mila Monk. Jai ukrainiečių visada buvo kalba, kuria bendrauja su mama. Bet prieš keletą metų Mila nusprendė ją papildomai studijuoti, kad galėtų versti literatūrą ir geriau pažintų savo ukrainietišką tapatybės dalį. „Verčiant dar labiau įsigyveni. Ir taip atėjo suvokimas, kad čia mano dalis, iš to ir aš išaugau“.

Nadiia Popyk, Volodymyras Yermolenko, Anna Ohoiko ir Mila Monk dalijasi mintimis apie ukrainiečių kalbą, jos istoriją ir asmeninę reikšmę šiandien, karo laikais.

Autorė Vaida Pilibaitytė