Homo cultus. Tarp praeities ir ateities
Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildename ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laida transliuojama penktadienais 15.05 val.
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
2023-12-22 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite
2023-12-08 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė. Pokalbis su Algirdu Davidavičiumi
2023-11-24 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Gintas Karalius: „Europai trūksta pasitikėjimo savimi“
2023-11-10 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
2023-10-27 12:05
Tarp praeities ir ateities. Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija. Almio Grybausko prisiminimai ir įžvalgos
2023-10-13 12:05
Homo cultus klubas. Ateitis ir vaizduotės krizė
2023-09-29 12:05
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
2023-09-15 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuo ego prie eko: Marijos Drėmaitės žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį
2023-09-01 12:05
Tarp praeities ir ateities. Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas? Pokalbis su Justinu Dementavičiumi
2023-08-18 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kodėl šiandien trūksta didžiųjų idėjų ir tikrų valstybininkų? Pokalbis su Teodoru Žuku
Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir praktinį pavidalą? Kaip galima paaiškinti dabartinę Vokietijos politiką, jos piliečių ir politinės klasės požiūrį į istoriją bei praeities traumas? Kodėl Vokietija ilgus metus puoselėjo tokį naivų, neretai ir cinišką požiūrį į Rusiją, Rytų Europą ir NATO plėtrą? Ką reiškia F. Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezė? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.
Ved. Simas Čelutka
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: