
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities
Ši pokalbių laida – tai bandymas į dabarties aktualijas pažvelgti iš politinės filosofijos ir idėjų istorijos perspektyvos. Nūdienos iššūkius gvildename ne vien su profesionaliais filosofais, bet įvairių sričių ekspertais, nes filosofiniai klausimai kyla kasdien ir visur, ne vien filosofų „dramblio kaulo bokšte“. Laidos pavadinimas – „Tarp praeities ir ateities“ – nurodo į metaforą, kurią naudojo Hannah Arendt, viena garsiausių XX a. mąstytojų. Gyvename laikotarpiu, kai su nerimu žvelgiame į ateitį ir bandome iš praeities semtis vertingų pamokų bei moralinių orientyrų. Laida transliuojama penktadienais 15.05 val.
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu
2023-12-22 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Sovietmečio normalizacija ir politinio mąstymo stoka. Pokalbis su Nerija Putinaite
2023-12-08 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Izraelio-Hamas karas ir šiuolaikinė kairė. Pokalbis su Algirdu Davidavičiumi
2023-11-24 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Gintas Karalius: „Europai trūksta pasitikėjimo savimi“
2023-11-10 13:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Pokalbis su Rosita Garškaite-Antonowicz
2023-10-27 12:05
Tarp praeities ir ateities. Havelas, Kundera, Patočka ir čekų intelektualinė tradicija. Almio Grybausko prisiminimai ir įžvalgos
2023-10-13 12:05
Homo cultus klubas. Ateitis ir vaizduotės krizė
2023-09-29 12:05
Tarp praeities ir ateities. Kaip įpūsti gyvybės šiuolaikinei demokratijai? Pokalbis su Povilu Aleksandravičiumi ir Laurynu Peluričiu
2023-09-15 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Nuo ego prie eko: Marijos Drėmaitės žvilgsnis į architektūros istoriją ir dabartį
2023-09-01 12:05
Tarp praeities ir ateities. Ar nūdienos centro dešinė prisimena savo idėjines ir kultūrines ištakas? Pokalbis su Justinu Dementavičiumi
2023-08-18 12:05
Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kaip karas Ukrainoje keičia politikos ir meno santykio suvokimą? Pokalbis su G. Jankevičiūte ir S. Maslauskaite-Mažyliene
Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau praregės ir atsisakys šimtmečius puoselėtos rusų meno idealizacijos ir mistifikacijos? Ką apie politikos ir meno santykį byloja tokie konformizmo atvejai kaip lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno kolaboravimas su sovietiniu režimu? Apie visa tai – pokalbis su dailėtyrininke, meno istorike Giedre Jankevičiūte ir dailininke, menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.
Ved. Simas Čelutka