Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
2026-05-11 13:30
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Klausytis, ar pradeda kalbėti ledas
2026-03-09 14:30
Kodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
2026-03-02 14:30
Vienkartinė planeta. Kaip atmosferą mažiau šildyti planuoja cemento pramonė?
Cementas – svarbi, o kai kuriais atvejais ir nepakeičiama statybinė medžiaga. Tačiau kartu tai – itin tarši pramonė, smarkiai prisidedanti prie šiltnamio efekto. Vien Lietuvoje esantis „Akmens cementas“ išleidžia apie milijoną tonų anglies dvideginio per metus. Tai sudaro vieną dvidešimtąją visų Lietuvos anglies dvideginio emisijų.
Iki šiol cemento pramonė randa būdų už šias emisijas beveik nemokėti, tačiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų nuolat mažėja, o nuo 2030 metų jų gali nebelikti. Tai cementininkus skatina ieškoti sprendimų. Kokių jų imasi „Akmenės cementas“ ir kitos Europos cemento gamyklos? Ir kodėl taip sunkiai įgyvendinami sprendimai, kurie sumažintų grynąjį emisijų kiekį iki nulio?
PATAISYMAS. Po laidos į mus kreipės „Akmenės cementas“ vadybininkė Jolita Kazlauskienė, ji pasitaiso: „Mokėti mums teko. 2021 m. trūko apie 260 000 apyvartinių taršos leidimų. Ankstesniais metais trūko daugiau nei 300 000 ATL".
Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Kitos nuorodos: