Vienkartinė planeta
Laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems. Pokalbiuose ir pasakojimuose su įvairių sričių ekspertais autorės analizuoja žmogaus poveikį aplinkai ir ieško sprendimų pasaulinei ekologinei krizei suvaldyti. Nuo 2002 metų rengiama pirmoji Lietuvoje aplinkosaugos temų radijo laida įvertinta ne vienu žurnalistiniu apdovanojimu už profesionalumą ir temų išskirtinumą Lietuvoje ir užsienyje. Laida transliuojama pirmadieniais 16.30 val.
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
2026-05-04 13:30
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
2026-04-27 13:30
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
2026-04-20 13:30
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
2026-04-13 13:30
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
2026-04-06 13:30
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
2026-03-30 13:30
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
2026-03-23 14:30
Klausytis, ar pradeda kalbėti ledas
2026-03-09 14:30
Kodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
2026-03-02 14:30
Gytis Valaika apie netikėtai į Lietuvą grįžusią šaltą žiemą ir kovą su sąmokslo teorijomis
2026-02-16 14:30
Vienkartinė planeta. Sudėtingas pilkųjų ruonių pavasaris
Kasmet kovo viduryje Baltijos jūroje prasideda ruonių jauniklių migracija ir išsekę gyvūnai pastebimi Lietuvos pakrantėje. Šiemet iki balandžio 1-osios Lietuvos jūrų muziejaus globon jau pateko 11 pilkųjų ruonių jauniklių ir šis skaičius greičiausiai dar augs. Tikimasi, kad vasarą sustiprėję ruoniai bus sugrąžinti į laisvę.
Pasak specialistų, į Raudonąją knygą įrašyta rūšis labiausiai kenčia dėl jūros taršos, intensyvios žvejybos ir menkstančių žuvies išteklių. O pavasarį vedamiems jaunikliams vis sunkiau išgyventi ir dėl besikeičiančio klimato - nes dėl ledo dangos trūkumo ruoniai yra priversti veistis sausumoje, kur jų tyko plėšrūnai ir ligos.
Apie tai, kodėl pilkiesiems ruoniams reikia žmogaus pagalbos pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas ir ruonius tyrinėjanti VU Gyvybės mokslų centro doktorantė Vaida Survilienė.
Autorė Vaida Pilibaitytė
Kitos nuorodos: