Kelias į laisvę
Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja, kurios sutrypti buvo nebeįmanoma. Šia kalbančia istorija pasakojame mūsų kelią į laisvę, kuriuo vieningai žengdami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Šią virtualią garso ekskursiją sudaro 11 stotelių, kurios žymi lemtingus Lietuvos kelio į laisvę įvykius – nuo pirmojo 1987-aisiais per Lietuvą nuvilnijusio Roko maršo iki vilniečių džiaugsmo akyse, kai miesto aikštėje virto Lenino skulptūra. Prisiminkime istoriją, kurią šiandien turime dar stipriau branginti.
Kelias į laisvę. Lenino paminklo nuvertimas Lukiškių aikštėje (1991.08.23)
2022-03-04 12:00
Kelias į laisvę. Pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę | Islandijos g. (1991.02.11)
2022-03-04 11:30
Kelias į laisvę. Nepriklausomybės paskelbimas |Aukščiausioji Taryba (Seimas) (1990.03.11)
2022-03-04 11:00
Kelias į laisvę. Baltijos kelio dalyvio pėdos (2013.05.24)
2022-03-04 10:30
Kelias į laisvę. Gedimino pilies bokštas – Baltijos kelio pradžios taškas (1989.08.23)
2022-03-04 10:00
Kelias į laisvę. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas Sporto rūmuose (1988.10.22-23)
2022-03-04 09:30
Kelias į laisvę. Sąjūdžio mitingas Vingio parke (1988.08.23)
2022-03-04 09:00
Kelias į laisvę. Sąjūdžio gimimas |Lietuvos Sąjūdžio būstinė (Gedimino pr. 1) (1988.09)
2022-03-04 08:30
Kelias į laisvę. Sąjūdžio gimimas | Lietuvos mokslų akademija (Gedimino pr. 3) (1988.06.03)
2022-03-04 08:00
Kelias į laisvę. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987.08.23)
2022-03-04 07:30
Kelias į laisvę. Dainuojanti revoliucija | Kalnų parkas (1987.07.06)
Kalnų parko stadione 1987-aisiais liepos 6-ąją prasidėjo pirmasis Roko maršas per Lietuvą. Jo šūkis „Rokas – tai muzika, kuriai būdinga aiški atlikėjo socialinė pozicija“. Vienas festivalio organizatorių – grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas buvo ir vienas Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įkūrėjų.
Roko maršai vyko trejus metus iki 1989-ųjų, ir dar dukart jau atkūrus nepriklausomybę. Koncertuose, kurie surengti didžiuosiuose miestuose, daugiatūkstantinės minios klausėsi ne tik roko, bet ir pankroko, ir sunkiojo metalo – vakarietiškų žanrų, kurių atlikimas irgi galėjo tapti protesto įrankiu.
Į renginius žmonės plūdo ne vien pasiklausyti muzikos, bet ir pabūti kartu. Koncertuose dalyvavo ne tik jaunimas, bet ir vyresnioji karta, kuri tai laikė šalyje vykstančių procesų simboliu. Prie Lietuvos atlikėjų prisijungė ir grupės iš Latvijos bei Estijos – šalių, kurios nepriklausomybės keliu žengė drauge su Lietuva.
Roko maršai laikomi reiškiniu, kuris turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą, ir vidinį žmonių laisvėjimą susiejo su valstybės laisvės idėja.
Šie ir kiti nepriklausomybės išvakarėse per Baltijos šalis nuvilniję – ir ne vien su muzika susiję – taikūs įvykiai dabar vadinami Dainuojančia revoliucija.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: