Gyvoji istorija
Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą. Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.
Gyvoji istorija
2019-12-15 12:05
Gyvoji istorija
2019-12-08 12:05
Gyvoji istorija
2019-12-01 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-24 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-17 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-10 12:05
Gyvoji istorija
2019-11-03 12:05
Gyvoji istorija
2019-10-27 12:05
Gyvoji istorija
2019-10-20 11:05
Gyvoji istorija
2019-10-13 11:05
Gyvoji istorija
Ne vienas meno istorikas, architektas, menininkas Vilniaus medinę architektūrą mano esant ypač unikalią ir savitą vertybę. Sostinėje yra keturios didelės teritorijos, kuriose dominuoja medinė architektūra – Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai, Naujininkai. Žvėryno vietovė yra geriausiai kompleksiškai išlikusio XIX a. pab.–XX a. pr. profesionalios mažaaukštės medinės architektūros rajono dalis. Žvėryno architektūros vertė yra ne pavienių pastatų, bet viso urbanistinio komplekso visuma. Tą supranta ir žino specialistai, tačiau, ar tai yra svarbu čia gyvenantiesiems? Deja, dauguma medinių Žvėryno pastatų gyventojų nevertina šio paveldo. Šiuo požiūriu labai skiriamės nuo skandinaviškų šalių gyventojų, kuriems gyvenimas mediniame pastate yra modernumo ir prestižo reikalas.
Apie medinio Žvėryno architektūros vertes, nykimo priežastis ir tam tikrus pokyčius šiame procese kalbėsimės su architeke Maja Ptašek, Dailės akademijos dėstytoja.
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: