72 atspalviai
Nuo pat vaikystės esame apsupti lyties klausimų ir jai priskiriamų daiktų. Per lyties prizmę aiškiname beveik viską: nuo kasdienių pasirinkimų iki žmogiško elgesio skirtumų. Socialinės institucijos, mūsų veiksmai ir troškimai yra persmelkti lytiškumo. Klausimų apie lytis, lyčių tapatybes, lyčių elgesį daug, tačiau juos dažnai priimame kaip savaime suprantamus gyvenimo faktus. Kita vertus, lytis jau seniai yra tapusi svarbiu kultūrinių karų objektu. Šiuose karuose kovojama ne tik dėl griežtų lyties apibrėžimų, bet ir dėl su lytimi susijusių šeimos vertybių, feminizmo, homoseksualumo, lytinio švietimo, erotinių vaizdinių popkultūroje, seksualinės cenzūros ir t.t. Tinklalaidėje bus kalbama retai diskutuojamomis šiuolaikinei Lietuvos visuomenei aktualiomis temomis. Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
Intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė: Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų
2024-05-30 07:00
Psichologas: į LGBT nukreipta visuomenės neapykanta tampa jų vidiniu balsu, jie ima tikėti, kad nėra „normalūs“
2024-05-16 12:00
Performansus apie motinystę kurianti Vaida Tamoševičiūtė: man buvo pasakyta, kad menininkė negali būti gera mama
2024-05-02 07:00
72 atspalviai. Aseksuali ir „queer“ Ugnė: daug kas iš LGBT+ bendruomenės nesutinka į ją priimti aseksualius žmones
2024-03-27 07:37
72 atspalviai. Meno kuratorius Narkevičius: seksas neišspręs lyčių nelygybės, tačiau bet kokia išsilaisvinimo politika yra įkūnyta
2024-03-14 06:53
72 atspalviai. Neuromokslininkė Emilė Radytė: moterys turi išmokti nenuvertinti savo skausmo
2024-02-29 08:00
72 atspalviai. Rašytoja ir leidėja Patricija Tilvikaitė: įvairovės temos literatūroje nėra „mados reikalas“
2024-02-15 13:00
72 atspalviai. Kaip persidirbimo visuomenėje derinti darbą ir šeimą?
2024-02-01 13:00
72 atspalviai. „Garsiausiomis Lietuvos lesbietėmis“ kadaise tapusios G. Grinevičiūtė ir A. Lisičkinaitė
Vasaros pabaigoje jos pusvalandį bučiavosi prie Seimo rūmų, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvoje neužtikrinamas LGBT+ bendruomenės teises. Deklaruoti savo pilietinę poziciją progų ir būdų atrasti joms nesunku, pavyzdžiui, tą padarė prieš kelis mėnesius iš Kultūros ministro Simono Kairio atsiimdamos premiją už atvirą ir rišlų dialogą tarp scenos menų ir socialinės veiklos. Tuomet aiškią žinutę skleidė merginų apranga – per dvejus švarkus išsitęses užrašas „Love has no gender“ („Meilė be lyties“). Kokius asmeninius ir visuomenės skaudulius savo kūryboje, meninėse akcijose perteikia šokėjų ir choreografių Gretos Grinevičiūtės ir Agnietės Lisičkinaitės duetas? Kodėl dėl meninės ir visuomeninės veiklos turi aiškintis ne tik pačios, bet ir jų artimieji? Nepaisant to, kad laiko save mažais sraigteliais dideliame mechanizme, kokių socialinių pokyčių jos tikisi iš savo veiksmų?
Ved. Artūras Tereškinas ir Indrė Kaminckaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: